Paroda „Abodu“

Paroda „Abodu“

Bronzos skulptūros – tai nėra tai, ką galima pamatyti kasdien.
Skulptūros žavi, užburia, patraukia akį, priverčia sustoti, stebėti, nagrinėti.
Atrodo, kad dar akimirka ir skulptūros pabus ir papasakos savo istoriją. Jos iš mūsų paslapčių, pasakų pasaulio, iš mūsų svajonių, patirčių ir sapnų.
Užsukite ir stebėkite jas

Apie kūrėjus.
AURELIJA ŠIMKUTĖ gimė 1984m. Plungėje. Lankė miestelio meno mokyklą. 2007 m. Baigė Vilniaus Dailės Akademijos Telšių Dizaino Fakulteto juvelyrikos ir kalvystės specialybę. Po studijų, atsikraustė į Vilnių, ėmė intensyviai kurti. 2009 m. atidarė pirmą personalinę parodą. 2014m. baigė magistro studijas, dizaino specialybę. Nuo 2012 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. 2016 metais su vyru atidarė asmeninę meno studiją, ten kuria, demonstruoja daugelį savo kūrinių.
Šimkutė pradėjo savo kūrybą nuo juvelyrinių objektų, vėliau perėjo prie didesnės apimties skulptūrinių formų. Nestudijavusi skulptūros Aurelija išsigrynino savitą stilistiką, lengvai atpažįstamą tarp kitų autorių. Jos kūriniai nedidelio formato, pasižymi glotniais paviršiais, juvelyriniu išdirbimu, neretai matiniu, sidabru dengtu paviršiumi. Skulptūros dažnai turi atsidarančias, keičiamas detales. Šimkutė neeskizuoja, lipdo kūrinius tiesiai iš vaško, todėl ankstesni darbai – vienetiniai, vėlesni – nedidelio tiražo.
Šimkutės darbuose vyrauja žmogiškos išraiškos būtybės Jos dažnai turi savus pasaulius – oazes: rutulį ar salą ant kurių stovi, guli, sėdi, klūpo. Tuose pasauliuose jos apsuptos vietinės augmenijos – savitos formos medžių ir augalų, kurie mūsų pasaulyje greičiau primintų vandens augalus, samanas, jos sukurta gamta – visada besistiebianti, gyvybinga. Aurelija stebi žmonių tarpusavio ryšius, juos vaizduoja darbuose: kartais jos pasauliuose tvyro vienatvė, ilgesys, o kartais – priešingai: būtybės tvirtos, optimistiškos ir veržlios.

 

GEDIMINAS ENDRIEKUS taip pat 1982m. kilęs iš Plungės. Nuo vaikystės nuolat lipdė, domėjosi biologija, antropologija, archeologija, muzika. 2005 m. Vilniaus Dailės Akademijos Telšių Dailės Fakultete baigė skulptūros specialybę. 2007 m. atsikraustė į Vilnių, ten įsidarbino bronzos liejykloje, pradėjo intensyviai kurti. 2015 m. surengė pirmą personalinę bronzos skulptūrų parodą Prologas. 2016 m. įstojo į Lietuvos Dailininkų Sąjungą. 2016 metais su žmona atidarė asmeninę meno studiją, ten demonstruoja daugelį savo kūrinių.
Gediminas Endriekus kūryboje – labai intravertiškas, kuria spontaniškai eskizuodamas. Atsirinktus tinkamus darbus išpildo medžiagoje. Darbus nuo eskizo iki baigto kūrinio išpildo pats.
Gedimino darbuose vyrauja stovinčios, sėdinčios abstrahuotos žmogiškos figūros, būtybės, primenančios gyvūnus ar augalus, kartais pereinančios į geometrines formas, minkštos, kampuotos, dinamiškos arba sustingusios judesy. Pagrindinės Gedimino rūpimos temos – žmogaus kilmės ir jo buvimo prasmės klausimas. Tad jo darbai neretai filosofiški, atspindintys emocijas, būties dilemas.

ABODU Po studijų kūrę kas sau, ilgainiui abu autoriai kurdami ėmė artėti vienas prie kito. 2014 m. susikristalizavo Abodu koncepcija - iš bronzos kurianti žemaičių pora ėmė kartu rengti parodas Lietuvoje, bei užsienyje. Veikloje autoriai papildo vienas kitą – Gediminas labiau užsiima techniniais gamybos sprendimais, pats lieja darbus, išmano bronzos savybes. Aurelija dirba atviroje lankytojams studijoje, joje pristato dueto darbus, ten ir kuria. Kūryboje abu autoriai vietomis labai kontrastuoja: kai Aurelijos kūriniai, nors ir turintys daug aštrių detalių, dvelkia švelnumu, Gedimino darbai – priešingai: esantys glotnūs išorėje, savyje neša gana agresyvų turinį. Įdomu abiejų autorių kūrinius vertinti sluoksniais – vertėtų nepasikliauti pirmu įspūdžiu, jį kaip lukštą nuėmus žvelgti į vidinę potekstę. Autoriai intuityviai seka savo vidines istorijas: iš pažiūros jaukūs kūrinių siluetai gali nešti atgrąsią patirtį ir atvirkščiai- santūri ir bauginanti išorė neretai savyje laiko jautrią ir trapią būtį.

  • 06.23 - 08.01