Meno edukacijos Palangos vasaros skaitykloje

Meno edukacijos Palangos vasaros skaitykloje

Liepos mėnesio Palangos vasaros skaityklos meno edukacijos

Visi puikiai žinome, kad po ilgo miego vasarą nuo jūros ošimo garsų ir šiltų saulės spindulių nubunda mūsų vidinis menininkas. Tad šią vasarą, visus, pasiryžusius numalšinti vidinį troškulį ir kurti atostogų metu prie jūros, kviečiame dalyvauti meno edukacijose, kurias organizuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla.

Liepos 25 d. 19.30 val. – Vanduo atsimuša į akmenį

Meninės kompozicijos pradžia – tuščias lapas. Tai atvira kūrybinė erdvė, neturinti jokių prieštaravimų ar klausimų. Tarsi tuštuma, pati save užpildžiusi neregimomis dalelėmis. Ir vis dėlto judėjimas prasideda, nežinomos dalelės susijungia ir lape atsiranda taškas. Tai gali būti net blankus pieštuko grafito spustelėjimas, neryškiai šmėžuojantis popieriuje, bet taip pat ir sodraus dažo teptuko įspaudas, kuris jau išeina iš taško pozicijų ir virsta dėme. Taigi dėmė išsitęsia į liniją, kuri vingiuoja, banguoja, pilnėja ir vėl siaurėja.

Edukacijoje lengvai prisiliesime prie anglies, tušo, susipažinsime su jų galimybėmis. Jų vedami suvoksime, kaip galima piešti „čia ir dabar“ patirtyje.

Liepos 26 d. 19.30 val. – Mėnulio pilnatis apšviečia valtininką

Jeigu kompozicijos pradžios žymėjimas yra taškas, kuriam pajudėjus, atsiranda linija, ši veda toliau ir atveda prie formų. Apskritimas, kvadratas, trikampis – tai pirminės geometrinės formos. Jos ir konstruoja visą kūrinio nematomą karkasą. Daugelis modernizmo epochos tapytojų labai aktyviai taikė šiuos principus. Tačiau ši „tradicija“ yra daug senesnė ir liudija visą Rytų ir Vakarų meno raidą. Trys formos, neegzistuojančios gamtoje, tačiau slepiančios savyje vidinį turinį. XX a. pradžios meninė srovė suprematizmas deklaravo neobjektinę kompoziciją, kurios idėjinę sklaidą puikiausiai įkūnijo Kazimiro Malevičiaus kūryba. Jam – tai simbolis pasaulio, kur kas didingesnio už regimąjį, pranašumas. Menininkas studijavo kūrybinio mąstymo judėjimo pradžią. Ieškojo tarsi nulinio pradžios taško, kuriame nėra formų ir vardų. Tačiau bevardė galia atneša postūmį ir inspiraciją tolesniam gyvybinės minties vyksmui. Čia dar negali būti konkretaus apibrėžimo ar įvardijimo, tačiau pulsacija neišvengiamai geba save įprasminti juodame kvadrate ar apskritime. Tai asmeninė vidinio išgyvenimo, neobjektinė patirtis ir tuštumos įžvelgimas, nesitapatinant su jokiais apibrėžimais. Tarsi išlaisvinta būtis, lengvai plūduriuojanti tykioje juodojo kvadrato ekstazėje.

Pamokoje dirbsime jau su dažais ir, remdamiesi savo patirtimi, atskleisime pagrindinių geometrinių formų gyvenimą.

Liepos 27 d. 19.30 val. – Koliažas. Greitai važiuojančio automobilio žibintai apšviečia šokėją

Koliažo esmė – jau esamų medžiagų panaudojimas ir fragmentavimas. Svarbu neužbaigtumo, atsitiktinumo efektas. Kartais net sunku numatyti, kaip atrodys baigtas kūrinys. Galimi žaidimo, netikėtumo elementai, nuvedantys į visai naujas kryptis ir sritis. Tam tikrų medžiagų derinys sukuria ne tik kitokį vizualinį sprendimą, bet ir pakloja pamatus naujai ar šiuolaikiškai filosofijos „mokyklai“, kurios idėjos atsispindi vaizde.

Koliažas glaudžiai susijęs ir su vartotojų kultūros elementais, reklama, netgi kiču ar visai kitais estetiniais sprendimais, dadaizmu, „Fluxus“ judėjimu. Tai meno sritis, kuriai simpatizuoja įvairių sričių menininkai: tapytojai, grafikai, tekstilininkai, keramikai. Ne paslaptis, kad ir literatūroje, atvirai cituojant kitus autorius, galima dėlioti kalbinį, tekstinį koliažą, supintą iš kelių autorių kūrybos. Autorius savaip gali valdyti šiuos tekstus. Kaip antai autorių kolektyvo išleistoje knygoje „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“ (2018 m.) „cituojami“ kiti autoriai ir menamai jų sukurti tekstai, kurių jie nė neparašė. Taip pat šių kolegų bendraminčio tapytojo G. Znamierovskio kūryba – jis šmaikščiai „pertapo“ meno istorijos „paveiktus“ paveikslus, bylojančius apie dabartines gyvenimo peripetijas. O kur dar kompozitorių kūryba, išskaidanti ar „preparuojanti“ garsus, kad vėliau tai susidėliotų (arba ne) į tam tikrus muzikos motyvus.

Kai kurie meno žinovai teigia, kad koliažo apraiškų buvo jau antrame amžiuje, kai kinai išrado popierių. Iki dešimto amžiaus koliažas, kaip meno technika, naudota labai retai. Vėliau ji pastebima japonų kaligrafijoje. Vis dėlto dauguma meno ekspertų tvirtina, kad tikroji koliažo istorija prasidėjo dvidešimtame amžiuje.

Terminas „koliažas“ kilęs iš prancūzų kalbos žodžio collage – priklijavimas, prilipdymas. Koliažas – tai tapybos ir grafikos technika, kai prie pagrindo lipdomi popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama arba tapoma. Tai taip pat gali būti įvairių meno atmainų, stilių, elementų mišinys. Koliažo pavadinimą sugalvojo dailininkai kubistai Georgesas Braque’as ir Pablo Picasso. Galbūt todėl jie aktyviai kūrė koliažinius natiurmortus.

Edukacijos vyks Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, Vytauto g. 72. Įėjimas į edukacijas laisvas.

Trumpai apie edukacijas

Diena

Laikas

Trukmė

Vieta

Meno edukacija

Liepos 25 d.

19.30 val.

1,5 val.

Palangos vasaros skaitykla

Vanduo atsimuša į akmenį

Liepos 26 d.

19.30 val.

1,5 val.

Palangos vasaros skaitykla

Mėnulio pilnatis apšviečia valtininką

Liepos 27 d

19.30 val.

1,5 val.

Palangos vasaros skaitykla

Koliažas. Greitai važiuojančio automobilio žibintai apšviečia šokėją

  • Liepos 26 d.  nuo 19:30
2019-07-26 19:30 2019-07-26 19:30 Europe/Vilnius Meno edukacijos Palangos vasaros skaitykloje Liepos mėnesio Palangos vasaros skaityklos meno edukacijos Visi puikiai žinome, kad po ilgo miego vasarą nuo jūros ošimo garsų ir šiltų saulės spindulių nubunda mūsų vidinis menininkas. Tad šią vasarą, visus, pasiryžusius numalšinti vidinį troškulį ir kurti atostogų metu prie jūros, kviečiame dalyvauti... --- //www.palangatic.lt/renginys/meno-edukacijos-palangos-vasaros-skaitykloje/date-20190726/ Palangos vasaros skaitykla, Vytauto g. 72, Palanga, Palangoje