Šventoji

Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, 12 km į šiaurę nuo Palangos centro. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante, jai įtekant į Baltijos jūra. Tai sena žvejų gyvenvietė, kurioje archeologiniai radiniai datuojami 3000 m. pr. m. e. Laikui bėgant žvejų gyvenvietė peraugo į uostą, kuris žinomas nuo XIII amžiaus. Šventosios uostas intensyviai veikė XVI-XVII amžiuje sudarydamas rimtą konkurenciją Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio, Rygos uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją Šventojoje įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. XVII amžiuje Šventajai buvo suteikta teisė savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, tai ženkliai pagerino uosto ekonomiką. Per Šventąją vyko prekyba su Anglija, Danija. Plačiai ėjo garsas apie Šventosios uostą, kol 1701 metais švedų laivynas nesunaikino Šventosios uosto, užversdamas jį akmenimis ir smėliu.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Šventoji kaip Kuršo gubernijos dalis priklausė Latvijai. Lietuvai ji buvo perduota 1921 m. tarptautinės arbitražinės komisijos, vadovaujamos lordo Dž. Simpsono, sprendimu, kadangi daugumą gyventojų čia sudarė lietuviai. 1925 m. Šventojoje prasidėjo uosto atstatymo darbai, žvejų gyvenvietės kūrimas. Tačiau uostą vis užnešdavo smėlis, ir darbai vyko sunkiai, todėl Šventoji neišaugo į didesnį uostą. 

Šventoji, kaip kurortinė gyvenvietė, Baltijos regione ir Europoje žinoma nuo tarpukario. Labiausiai Šventoji išgarsėjo ir išsiplėtė po Antrojo pasaulinio karo. 1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos ir tapo Palangos kurorto dalimi.

Šiandien yra paruoštas uosto atstatymo projektas. Uosto atstatymo darbai teigiamai paveiktų kurorto plėtimąsi. Šventoji – besiplečianti poilsiavietė. Čia statomi nauji, modernūs privatūs namai ir viešbučiai, veikia kavinės. Šventojoje gyvena apie 2 000 nuolatinių gyventojų.