Šventoji

Vos pora kilometrų nuo Šventosios gyvenvietės, girininkija įrengė poilsiavietę ir vaikų žaidimų aikštelę „Taką mažiems ir dideliems“. Takelius puošia humoristinės ir liaudies meistrų medžio skulptūros. Pažintinės tako stotelės supažindina su šio krašto istorija ir etnografija. Šią vietą rasite važiuodami automobiliu link Liepojos. Už tilto, prieš Evangelikų liuteronų bažnyčią, pasukite į dešinę. 

Šventosios betoninis bokštas su 600 m³ vandens talpykla buvo pastatytas sovietmečiu.

1982 metais kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“. Autorė - Zuzana Pranaitytė. Tai – trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo.

Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais, 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis 39 m. Švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas. 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta.

Į jūrą žvelgiančios ir saulėtekio laukiančios moters granito skulptūrą „Baltijos aušra“ galima išvysti pietiniame Šventosios pakraštyje. Ši 1990 m. sukurta skulptūra anksčiau stūksojo Palangoje, tačiau 2009 m. perkelta į Šventąją.

Tai svyruojantis, kabantis tiltas per Šventosios upelį, dažnai vadinamas Šventosios simboliu. Tiltas pastatytas 1973 metais. Nesenai tiltas buvo atnaujintas.

Stulpas žymintis valstybės siena tarp Lietuvos ir Latvijos ties Šventąja.

Parkas įsikūręs Šventojoje, harmoningoje ir atviroje Sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje. Čia gilias gydymo tradicijas puoselėjančio sveikatos centro medikų ir menininkų pastangomis kuriamoje unikalioje erdvėje nuo 2005 m. organizuojamas tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių, taip pat iš JAV, Rusijos, Baltarusijos. Skulptūrų parkas „Akmens amžius“ šiuo metu visus džiugina 50 akmens skulptūrų, demonstruojančių skulptorių meistriškumą ir atskleidžiančių senąsias tradicijas šiuolaikiniame kontekste.

Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais, 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis 39 m. Švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas. 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta.

Japoniškas sodas – tai neatsiejama japonų kultūros dalis. Sodas pradėtas kurti 2007 m. spalio mėnesį kaip didžiausias (16 ha) japoniškas sodas Europoje. Japonišką sodą iniciatorius, entuziastas ūkininkas Šarūnas Kasmauskas. Šį projektą parėmė Japonijos Ambasada Lietuvoje. Savo siekiams įgyvendinti Šarūnas Kasmauskas pakvietė meistrus ir mokytojus iš pačios Japonijos. Nors įspūdingo parko įrengimo darbai vis dar tęsiasi, parke jau apsilankė tūkstančiai žmonių. Parko teritorijoje yra ne tik vaizdingi tvenkiniai, kriokliai, akmens sodas, arbatos nameliai, bet ir ateityje numatomas SPA centras, japoniško maisto restoranas, japoniško stiliaus viešbutis su konferencijų-koncertų sale ir komfortiškas kempingas. Kasmet organizuojami ne tik pramoginiai, bet ir kultūriniai bei edukaciniai renginiai. Beje, šis unikalus objektas, įsikūręs istorinėje žemaičių žemėje, Mėguvoje, šalia vieno seniausių Lietuvoje archeologų tyrinėto Kalnalaukio kapinyno, todėl ir Lietuvos istorija nebus pamiršta. Kultūros centre planuojama įrengti istorinės Mėguvos žemės reliktų ir archajiškiausio krašto kapinyno ekspoziciją.

Sodų g., Mažučių k., LT-97261 Kretingos raj.
Tel. +370 616 18530, +370 606 05756
info@japangarden.lt
www.japangarden.lt

Pakeliaukite po Baltų senovę. Keliaudami parko takais, susipažinsite su dievybėmis, lydėjusiomis senovės Baltus gyvenimo kelyje nuo gimimo iki dausų. Kelionę pradėkite pro kelio globėjus Bentį ir Kelukį, kairėn Mėnulio taku. Baltų mitologijos parkas puoselėja senąsias baltų kultūros vertybes, ugdo pilietiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina baltų grupės tautų ir genčių (regionų) bendravimą. Edukaciniame parke bus galima ne tik susipažinti, bet ir pamatyti Baltų tautų mitologinę pasaulėjautą, išreikštą baltų tautų pasaulio sąrangos ženkliniame ir kalendoriniame suvokime tiek vertikalioje, tiek horizontalioje projekcijose. Pažintinių takų uždavinys – atskleisti Baltų originalų pasaulio ir visatos sąrangos suvokimą per vaizdines (skulptūros) ir garsines (pasakojamąsias ir dainuojamąsias) formas. Remiantis naujausiais baltistikos mokslo mitologijos ir etninės kultūros tyrimais, parodyti, kad senoji Baltų religija nebuvo stabmeldiška, o jos pagrindas – vienas Dievas (monoteizmas), laiko tėkmėje apsuptas dievybių, įprasminančių žmogaus dvasinį ir praktinį gyvenimą, amžinąjį ryšį su gamta.

Sausdravų k., LT-97261 Kretingos raj.
Tel. +370 682 55037
baltu.parkas@gmail.com
https://baltuparkas.web.com

Katalikų parapija Šventojoje įkurta 1939 metais, jos administratoriumi buvo paskirtas Prezidento Antano Smetonos laivo kapelionas kun. A. Račkauskas. Parapijos laikinąją bažnyčią savo lėšomis pastatė prelatas dr. Jurgis Galdikas (per kilometrą nuo uosto, prie Šventosios upės). Architekto R. Krištapavičiaus ir G. Aperavičiaus suprojektuota nauja bažnyčia Šventojoje pradėta statyti 1991 metais. Ją 2003 metais pašventino vyskupas J. Boruta. Šventosios bažnyčia tenkina ne tik nuolatinių gyventojų, bet ir vasaros sezono metu atvykstančių poilsiautojų religinius poreikius. Prie parapijos buriasi jaunimas, šeimos centrai ir kitos katalikiškos organizacijos. 

Jūros g. 7, LT-00305 Palanga (Šventoji)
Tel. +370 698 41330
klebonas@sventosiosparapija.lt
www.sventosiosparapija.lt
Kunigas Vidmantas Gricius

​1929 metais prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, pastatė medinę bažnyčią, ją iš lauko ir vidaus apkalė lentomis, stogą apklojo cinkuota skarda. Pats statytojas sudarė ir bažnyčios plano projektą. Bažnyčiai davė vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė. Titulą išreiškia meniškas paveikslas virš altoriaus. Pasakojama, kad tais metais jūroje buvo didelė audra, ji užklupo žvejus jūroje, keli iš jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Likusieji gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnyčiai, paruoštą Klaipėdos baldžių dirbtuvėse. Medžiaga iš Šventosios buvo pervežta į statybos vietą ir čia sustatyta. Kadangi tarp Palangos ir Šventosios yra 12 km atstumas, statytojas savo privačią bažnyčią pavedė Telšių vyskupo dispozicijai ir leido laikyti pamaldas besikuriančio miestelio ir apylinkės gyventojams. Tai sudarė vėliau įsikūrusios Šventosios parapijos židinį. Bažnyčioje yra du vietinės reikšmės dailės paminklai: Šv. Kazimiero paveikslas (XIX a. pab., aliejus, drobė, autorius nežinomas) ir varpas (žalvarinis) su užrašu „Mark Ulman, Karaliaučius 1608 m.“ Šis varpas yra vienas seniausių mūsų krašte, jis senesnis ir už visus Palangos bažnyčios varpus.

Paupio g. 30, Palanga (Šventoji)
Tel. +370 698 41330
klebonas@sventosiosparapija.lt
www.sventosiosparapija.lt
Kunigas Vidmantas Gricius

​1520 metais Elijoje (Šventojoje) buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Po 1540 m. Elijos kunigas pritapo prie liuteronų ir ten gyvenantiems kuršiams bažnyčia tapo artimesnė. 1637 m. rudenį potvynis bažnyčią nuplovė. Nauja bažnyčia buvo pradėta statyti, o 1728 m. pastorius Venkis ją pašventino. 1809 m. Elijos bažnyčia dar kartą nugriuvo. 1816 m. Kuršo gubernijoje lankėsi caras Aleksandras I. Jo sutikimo iškilmėse dalyvavęs Rucavos pastorius Baunbachas carui įteikė Būtingės, Elijos ir kitų aplinkinių kaimų bendruomenių prašymą atstatyti Elijos bažnyčią. Aleksandras I sutiko ir skyrė 40 000 rublių sumanymui įgyvendinti. Ilgai buvo nesutariama dėl bažnyčios statybos vietos, bet 1822 m. šalia Būtingės dvaro pradėti kloti mūrinės bažnyčios pamatai, ir 1824 m. bažnyčia buvo pašventinta. Apylinkėje ilgai netilo kalbos, jog architektas ir Būtingės dvaro valdytojas apgaule bažnyčią pastatė Būtingėje, o iš tikrųjų caro malonė buvo skirta Elijai. Būtingės (Šventosios) parapija ankščiau buvo Rucavos parapijos filija.

Liepojos pl. 8E, LT-00169 Palanga (Būtingė)
Tel. +370 686 36109
Kunigas Saulius Varanavičius