Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus

Istorijos mėgėjus neabejotinai sudomins Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. Žymus Lietuvos XX a. pradžios visuomenės veikėjas, gydytojas Jonas Šliūpas 1930 m. persikėlė gyventi į Palangą. Būtent J. Šliūpo dėka 1933 m. Palangai buvo suteiktos miesto teisės, ir jis buvo išrinktas pirmuoju Palangos burmistru.

Jo sodyboje 1989 m. liepos mėnesį atidaryta J. Šliūpo memorialinė ekspozicija, čia taip pat eksponuojami Palangos miesto, apylinkių istorijos ir etnografijos fragmentai, pristatoma „Aušros“ ir „Varpo“ epocha.

Šio pastato istorija prasideda nuo XIX a. pabaigos. Manoma, kad namą statė grafai Tiškevičiai, kurie turėjo didelės reikšmės Palangos kurorto infrastruktūros plėtrai.

1933 m. Palangai suteiktos miesto teisės, o burmistro pozicija atiteko daktarui Jonui Šliūpui. Su pertraukomis vadovavęs miestui (nuo 1933 iki 1941 m.), J. Šliūpas Palangoje įsikūrė dar 1930 m., kur jį atviliojo jauna palangiškė Grasilda Grauslytė. Apsigyveno Vytauto gatvėje esančiame mediniame vieno aukšto name. Puošniausia namo dalis — pagrindinis pietryčių fasadas su kiaurapjūvio ornamentais dekoruotais karnizais, balkono tvorele ir profiliuotais langų apvadais su ažūriniais viršlangių motyvais, rombiniais langeliais palėpėje. Fasade įkomponuotas mezoninas, įstiklinta veranda ir balkonas virš jos.

1989 m. atidaryta ekspozicija, kuri supažindina su pagrindiniais J. Šliūpo gyvenimo ir veiklos faktais, pristatomos svarbiausios jo politinės veiklos momentus atspindinčios fotografijos. J. Šliūpo darbo kambaryje ir svetainėje atkurtas tarpukario Lietuvos inteligento namų interjeras. Kita ekspozicijos dalis skirta XIX a. pabaigos —XX a. pradžios lietuvių tautinio judėjimo, lietuviškos spaudos bei Palangos miesto istorijai. Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. 1993 m. pastatui suteiktas regioninės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas.

Jonas Šliūpas — lietuvių tautinio judėjimo veikėjas, gydytojas, aktyvus nepriklausomos Lietuvos idėjos propaguotojas JAV politiniuose sluoksniuose, publicistas. Gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Pirmojo pasaulinio karo metais lietuviška J. Šliūpo veikla virto diplomatine kova už Lietuvos laisvę. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. su šeima pasitraukė į Austriją. Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne, palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje.

Muziejaus pastatas yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams, įrengtas išorinis keltuvas.

Darbo laikas:

I, II – nedirba

III – V 10.00 – 17.00 h.

VI 11.00-17.00 h.

VII 11.00-16.00 h.