Jaukus poilsis Palangoje neįsivaizduojamas ne tik be jūros, bet ir be pasivaikščiojimo vienu iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parku. Palangos perlu vadinama ši kurorto erdvė kasmet gražinama, kad taptų dar patrauklesnė poilsiautojams.
Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.
Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki tol buvo kemsynais apaugusios pelkės. Grafų užsakymu šioje vietoje buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus.
Birutės parkas yra puiki vieta ramiam ir jaukiam šeimų poilsiui, todėl čia laisvalaikį mielai leidžia tėvai su mažyliais, jaunimas ir vyresni palangiškiai bei svečiai.
Tradiciškai triskart per savaitę - kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį -18.30 val. parko rotondoje susirenka pučiamųjų muzikos gerbėjai – profesionalus Palangos orkestras palangiškiams ir svečiams dovanoja nemokamus koncertus gamtos apsuptyje.
Kamerinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“ – dar vienas tradicinis, Palangą, Birutės parką bei Gintaro muziejų jau ne pirmą dešimtmetį garsinantis renginys.
Rugsėjį parkas pražysta naujomis spalvomis – čia rengiama šventė „Birutės parko diena“. Tai renginys, skirtas ramaus ir jaukaus poilsio gamtoje mėgėjams.
Centrinėje parko dalyje, didžiojo parterio (priešais Tiškevičių rūmus) pradžioje stovi „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Ji buvo grafo F. Tiškevičiaus užsakymu atvežta į Palangą iš Paryžiaus, tačiau 1948 m. miestas skulptūros neteko – ji sovietinės valdžios nurodymu buvo sunaikinta. Lietuvos atgimimo metais palangiškiai kreipėsi į skulptorių Stasį Žirgulį, kuris atkūrė ši skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas ir kai kurias per daugelį metų išsaugotas detales. Atstatyta skulptūra buvo pastatyta senojoje vietoje ir pašventinta 1993 m. birželio 14 d.
Jo vietoje anksčiau buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėje išmūryta siena. Daržas nuolat keitė savo išvaizdą. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga.
Skulptūra pagal M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklai“ triptiką „Šaulys“ yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptorius – Steponas Šarapovas, architektas – Algis Knyva. Skulptūra stovi ant Jaunimo kalnelio. Tai ne pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame buvo laidojami žydų tautybės žmonės.
Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983–uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas). „Rebeka” restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. Šios skulptūros kopija pastatyta Vilkėnų dvare – skulptūros originalo ankstesnėje vietoje.
Rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada) pastatyta 1927 m. grafo Felikso Tiškevičiaus laikais čia beveik kasdien grodavo palangiškių ar į svečius atvykusių muzikantų orkestras. Po Antrojo pasaulinio karo šią tradiciją ne kartą buvo bandoma atgaivinti, tačiau ji sunyko neatgavusi ankstesnio populiarumo.
Atstatyta 1997 m. Dabar čia kiekvieną vasarą vyksta koncertai, kurie sutraukia nemažai poilsiautojų, kurorto gyventojų.
1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Pavadinimas prigijo, ąžuoliukas prigijo. Dabar tai jau galingas medis. Anksčiau apie ąžuolą sutvarkytame trikampiame žemės plote smėlio fone puikavosi užrašas „Sveikiname tautos vadą“.
Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako, palei kopas einančio Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalba parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas”. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje 1989-aisiais metais.
Palangos Birutės parko paplūdimiui – Mėlynoji vėliava
Nuo 2004 m. kurortinio sezono pradžioje Palangos Birutės parko paplūdimiui suteikiama teisė išsikelti Mėlynąją vėliavą. Šią teisę bandoma išlaikyti kasmet.
Mėlynosios vėliavos programoje Palangos miesto savivaldybė pradėjo dalyvauti 2002 metais. Palangos Birutės parkas siekia, kad šio parko teritorijai priklausančiame Palangos pajūrio paplūdimio ruože nuolat plevėsuotų Mėlynoji vėliava.
Lietuvoje oficialus Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius yra Lietuvos žaliųjų judėjimas, įkurtas 1988 metais, turintis apie 600 narių visoje Lietuvoje.
Lietuva Mėlynosios vėliavos programoje dalyvauja nuo 2001 metų.
Mėlynoji vėliava – tarptautinis aplinkosauginis apdovanojimas paplūdimiams ir prieplaukoms.
Mėlynosios vėliavos paplūdimiai ir prieplaukos turi atitikti eilę vandens kokybės, aplinkosauginio švietimo ir informavimo, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimų.
Mėlynoji vėliava suteikiama tik vienam vasaros sezonui.
Sezono metu Mėlynąją vėliavą apdovanotus paplūdimius tikrina Aplinkosauginio švietimo fondo ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai.
Pagrindiniai Mėlynosios vėliavos reikalavimai paplūdimiams:
Jūs taip pat galite prisidėti prie Mėlynosios vėliavos programos tęstinumo Palangoje:
Informacija: www.pgm.lt
Mėlynosios vėliavos paplūdimiai Lietuvoje:
Gerbkite supančią aplinką!
Būkite atsargūs prie vandens!
Mėlynosios vėliavos koordinatoriai
Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja tarptautinė nevyriausybinė organizacija – Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation for Environmental Education – FEE).
Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ yra Aplinkosauginio švietimo fondo atstovas Lietuvoje ir koordinuoja Mėlynosios vėliavos programą Lietuvoje. Blue Flag
Informacija parengta iš lankstinuko, kuris išleistas finansavus Neringos ir Palangos m. savivaldybėms.