Balandžio
29 d.

Palangos kranto zonai tvarkyti – dar didesnis dėmesys


Balandžio 24 d. Palangos miesto savivaldybėje įvyko jau trečiasis projekto dalyvių „Atkurti Baltijos atsparumą“ (RBR – Reviving Baltic Resilience) susitikimas. Šįkart buvo organizuotas seminaras „Palangos miesto savivaldybės paplūdimių tvarkymo ir smėlio valymo galimybės“ bei apžvalginis turas, kurio metu buvo aptartas dabartinis Palangos paplūdimių užterštumas, valymas ir tokio valymo problemos.

Pristatė smėlio valymo mašinos technines galimybes

Seminare dalyvavo atstovai iš Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos, UAB „Palangos komunalinis ūkis“, UAB „Hidora“, Klaipėdos universiteto (toliau – KU) Gamtos mokslų katedros, Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Palangos turizmo informacijos centro bei Palangos miesto savivaldybės administracijos.

Vykusio seminaro metu UAB „Hidora“ vadovas Vidas Nemanis pristatė smėlio valymo mašinos, kurią galima būtų įsigyti, technines galimybes. Bendrovė jau ne vienerius metus tarptautiniu lygmeniu dirba su aplinkosauginiais projektais, kvalifikuoti specialistai užsirekomendavę savo vardą ne vienoje šalyje ­– Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Danijoje, Prancūzijoje.

Ekspertas pristatė „BeachTech“ linijos savaeigę smėlio valymo mašiną: „Ši mašina, skirta paplūdimiams ir smėlėtiems paviršiams valyti, yra rinkos ir technologijų lyderė visame pasaulyje“. V. Nemanis siūlė rinktis būtent savaeigę mašiną dėl keleto faktorių: „Pirmiausia, sutaupomi kaštai, nes nereikia atskiros mašinos, kuri temptų valymo įrenginį. O smėliu važiuoti gali, kaip žinia, ne bet kokia mašina. Kitas faktorius – savaeigė mašina kur kas manevringiau gali važinėti po paplūdimį net esant poilsiautojams“.

Planuojama įsigyti smėlio valymo mašina – daugiafunkcinė, o tai reiškia, kad ji vienu metu ir grėbia, ir sijoja: „Grėbimo metodas puikiai tinka valyti ir sausą, ir šlapią smėlį. Naudojant sijojimo būdą, viršutinis sauso smėlio sluoksnis yra sijojamas ir surenkamos net mažiausios šiukšlės – nuorūkos, stiklo šukės, laivų ar krovinių duženos, jūrų žolės ir pan.“, - vardijo ekspertas.  V. Nemanis atkreipė dėmesį, kad tokia mašina per 1 val. išvalo maždaug 1,5 ha plotą.

Cigarečių nuorūkos – viena pagrindinių paplūdimių problemų

KU magistrantė L. Jakubelskienė seminaro metu pristatė 2018 m. vasarą atliktą „Cigarečių nuorūkų tyrimą“, kurio metu buvo renkamos nuorūkos Palangos paplūdimiuose. Kaip parodė tyrimo rezultatai, kurie seminaro dalyvių nenustebino, daugiausiai nuorūkų, žinoma, rasta aktyviojo sezono piko metu – rugpjūčio mėnesį. „Buvo pasirinktos atraktyvios vietos bendruosiuose paplūdimiuose. Rinkdavome nuorūkas, o po paros – kartodavome ir lygindavome gautus skaičius. Įdomu, jog po paros surinktų nuorūkų skaičius būdavo kone perpus mažesnis“, – tyrimo rezultatais dalijosi magistrantė.

Įdomus pastebėjimas, kad didžiausias nuorūkų skaičius būdavo surenkamas visai šalia paplūdimiuose esančių šiukšliadėžių, o tai tik dar kartą patvirtina žmonių gana keistoką suvokimą, kad tuo atveju, jei šiukšlė nukrito šalia, jos pakelti nebūtina.

Kadangi projekto vienas iš tikslų – identifikuoti probleminius klausimus Palangos paplūdimiuose, magistrantė L. Jakubelskienė pristatė šiurpius skaičius. Ji pabrėžė, jog viena cigaretės nuorūka užteršia daugiau nei 5 kubinius metrus vandens. O pagalvokime, kiek nuorūkų patenka į Baltijos jūrą.

Seminaro metu išsivystė diskusija, kad nuorūkos – vienos didžiausių teršalų po plastiko.

Švaraus paplūdimio dėžutės

Vienas iš projekto tikslų – užtikrinti Baltijos jūros švarą. Siekdama šio tikslo, projekto vadovė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus specialistė Aušra Šikšnienė,  bendradarbiaudama su Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, pristatė pakankamai dažną priemonę, naudojamą užsienio šalių paplūdimiuose, bet kol kas Pabaltijos šalių paplūdimiams naujovę, t. y. informacijos pateikimo/viešinimo apie vykdomą projektą priemonę – laikiklį, kuriame bus talpinami lankstinukai, sulankstomi į švaraus paplūdimio dėžutę. „Stacionariuose laikikliuose, pritvirtintuose prie paplūdimio persirengimo būdelių, bus lankstinukai, arba kitaip dar įvardijamos sulankstomos švaraus paplūdimio dėžutės, į kurias galės būti surenkamos smulkios šiukšlės. Poilsiautojai turės galimybę šalia savo poilsio vietos vienoje vietoje mesti smulkias atliekas, pvz. graužtukus, saulėgrąžų lukštus, kamštelius ar net nuorūkas ir pan.“, – sumanymu dalijosi projekto vadovė.

Kol kas bendruosiuose paplūdimiuose planuojama įrengti 50 tokių laikiklių – 30 vnt. Palangoje ir 20 vnt. Šventojoje. Svarbi funkcija teks ir Palangos visuomenės sveikatos biuro darbuotojams, kurie užsiims prevencine, švietėjiška veikla. „Praėjęs sezonas įrodė, kad telkiant jėgas galima nuveikti kur kas daugiau – Visuomenės sveikatos biuro skleidžiama informacija per paplūdimiuose esančius garsiakalbius apie šiukšlinimo mažinimo paplūdimio zonose prevenciją, manome, pasiekė ne vieną poilsiautoją“, – kalbėjo A. Šikšnienė.

Ne itin efektyvu

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius pripažino faktą, kad šiuo metu Palangos paplūdimiai valomi itin primityviu būdu. „Paprasčiausias žemės ūkiui skirtas traktorius su prikabintu kultivatoriumi važinėja po paplūdimį ir purena smėlį, o iškeltas į paviršių šiukšles rankiniu būdu renka „Palangos komunalinio ūkio“ darbuotojai. Negalime to pavadinti itin efektyviu valymu, nes tokio ,,valymo“ metu smulkiosios šiukšlės, deja, tik dar giliau užkasamos į smėlį. Tad smėlio valymo mašina su jau aptartomis techninėmis galimybėmis – itin reikalinga“, – sakė G. Valinevičius.

 Dabartinis paplūdimių valymo būdas ne tik sąlyginai efektyvus, bet ir reikalaujantis nepaprastai daug žmogiškų išteklių. „Palangos komunalinio ūkio“ darbuotojai kiekvieną ankstyvą rytą visą 25 km paplūdimio ruožą valo rankiniu būdu. Sunku ir įsivaizduoti, kiek laiko ir žmogiškų resursų sąnaudų atima toks ,,valymas“, – kalbėjo G. Valinevičius.

Apžvalginio turo metu seminaro dalyviai turėjo galimybę gyvai pamatyti, kaip purenamas smėlis minėtu kultivatoriumi, ir koks dabar naudojamo įrenginio sąlyginis veiksmingumas. Taip pat dalyviai susipažino su smėlio sulaikymo paplūdimyje technologija –žabtvorių pynimu.

Gerės paplūdimių kokybė

 „RBR-Reviving Baltic Resilience „Atkurk Baltijos atsparumą“ – tai Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos projektas Nr. STHB.02.02.00-0092/16. Projekto trukmė – nuo 2017-07-01 iki 2020-06-30. Projektas padės identifikuoti pagrindinius probleminius klausimus Palangos paplūdimiuose bei, įsigijus reikiamą įrangą, pagerinti paplūdimių kokybę, sukuriant gerą ir kokybišką poilsį gyventojams ir atvykstantiems kurorto svečiams.

 Finansavimo šaltiniai – Europos regioninės plėtros fondas ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšos. Palangos miesto savivaldybei skiriama paramos suma iki 200 000 Eur.

Pagrindinis projekto partneris – Gdansko technologijos universitetas (Lenkija).

Projekto partneriai: Klaipėdos universitetas, Båstado savivaldybė (Švedija), Linnaeus universitetas (Švedija), Pietų pramonės plėtros centras (Industrial Development Center South, Švedija), Pomeranian Special Economic Zone Ltd. (Lenkija), NSR (Švedija), Palangos miesto savivaldybės administracija, KSSR (Švedija).