Palangos botanikos parkas - vienas iš gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų Lietuvos pajūryje. Jį grafas Feliksas Tiškevičius įkūrė 1897 m. Tais pačiais metais buvo pastatyti rūmai. Parko projekto autorius - garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas Eduard'as Fransua Andrė ( 1840 - 1911), kuris su sūnumi Renė Eduard'u Andrė (1867 - 1942) tris vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko kūrimo darbams. Jiems talkino belgų sodininkas Buyssen'as de Coulon'as

 

 

 

 Grafo Felikso Tiškevičiaus rūmai (dabar Gintaro muziejus ).
 Neorenesansinio stiliaus dvaro rūmai pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą. Rūmai restauruoti 1957 m. ( aut. A. Brusokas ).
 

 

 

 

 Birutės kalnas. Reliktinė kopa, kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa, jau nuo XVII a. pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose.Birutės kalno pavadinimas siejamas su  romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos (alkas) ir paleoastronominės observatorijos ( Žr. Žemaičių alka ), kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV - XV a, liekanas.
 1869 m. pastatyta koplyčia pagal architekto K.Majerio projektą. 1976 m. šioje koplyčioje buvo įrengti vitražai( autorius L. Pocius ). Kalno papėdėje - skulptorės K. Tulienės skulptūra '' Tau, Birute ''(1965m.).

 

 

 

 J. Basanavičiaus gatvė. Pagrindinė gatvė vedanti link jūros. Čia susikoncentravusi didžioji Palangos kavinių, restoranų bei pramogų dalis.

 

 

 

 

 

 

 

 Jūros tiltas. XIX a. pabaigoje poilsiautojai, norėdami atvykti į Palangą patirdavo ganėtinai daug vargo. Atvykę į Liepoją  ar Klaipėdą, į Palangą turėdavo keliauti arkliais.Tada Tiškevičiai ir sumanė statyti prieplauką laivams. 1884-1888 buvo statoma prieplauka, prekybinis - keleivinis laivas ''Phoenix'' iš Liepojos veždavo poilsiautojus, prekes, maistą. Tačiau po audrų  prieplauka  buvo užnešama smėliu ir po keletos metų laivybai netiko. Nuo 1892 m.tiltas tapo mėgstama pasivaikčiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. 1997 m. pastatytas naujas tiltas, kurio ilgis - 470 m.

 

 

 

 Pajūrio regioninis parkas. Išsidėstęs į pietus nuo Botanikos parko ir tęsiasi iki Klaipėdos m.
 Įkurtas 1992 m. rugsėjo mėn. Parko plotas- 5602 ha. Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Karklės botaninis, Kalotės botaninis- zoologinis, Olandų kepurės kraštovaizdžio, Nemirsetos ir Šaipių kraštovaizdžio draustiniai, Karklės talasologinis bei etnokultūrinis draustiniai. Po pajūrio regioninį parką galima keliauti pėsčiomis, dviračiais ar žirgais.

 

 

 

 Žemaičių alkas.  XIV a. Birutės kalno viršūnėje buvo įrengta astronominių stebėjimų vieta. Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus iniciatyva įrengta  paleastronominė observatorija Šventojoje, ant kopos netoli sveikatingumo centro ''Energetikas ''. I998 m. birželio mėn. buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai. Kiekvienas stulpas atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus. Saulei leidžiantis į jūrą ,stulpų pagalba galima fiksuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes:Rasos šventę, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt. 

 

 ''Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų'' bažnyčia.1897 - 1906 m. pagal švedų architekto K. Strandmano projektą buvo pastatyta neogotikinė katalikų bažnyčia. Šis 76 metrų statinys ir šiandien yra aukščiausias Palangoje. Bažnyčios statyba kainavo 90 000 aukso rublių, 30 000 iš jų paaukojo grafas Tiškevičius.Tai jau trečioji Palangos bažnyčia. Ankstesnė stovėjo dabartinio "Mėguvos" viešbučio vietoje. Bažnyčia pasižymi puikia akustika.

 

 

 

  Palangos gintaro meistrų gildija