Birutės parkas

Birutės parkas

Jaukus poilsis Palangoje neįsivaizduojamas ne tik be jūros, bet ir be pasivaikščiojimo vienu iš gražiausių parkų Rytų Europoje – Birutės parku. Palangos perlu vadinama ši kurorto erdvė kasmet gražinama, kad taptų dar patrauklesnė poilsiautojams.

Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.

Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki tol buvo kemsynais apaugusios pelkės. Grafų užsakymu šioje vietoje buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus.

Birutės parkas yra puiki vieta ramiam ir jaukiam šeimų poilsiui, todėl čia laisvalaikį mielai leidžia tėvai su mažyliais, jaunimas ir vyresni palangiškiai bei svečiai.

Jau dešimtus metus parke vykdomas projektas „Birutės parko istorijos atspindžiai“, lankytojus nebyliai nukeliantis į kurorto praeitį, grafų Tiškevičių laikus. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį parke galima sutikti ramiai vaikštinėjančius personažus, įkūnijančius praėjusiame amžiuje Palangoje gyvenusius grafus Tiškevičius bei jų svečius. Autentiška aktorių apranga pasiūta pagal išlikusias grafų Tiškevičių šeimos fotografijas. Atkurti papuošalai ir tokios detalės kaip senovinis dviratis ar vaikiškas vežimėlis Birutės parko lankytojams dovanoja tikrumo, o ne teatro įspūdį.

Tradiciškai triskart per savaitę - kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį -18.30 val. parko rotondoje susirenka pučiamųjų muzikos gerbėjai – profesionalus Palangos orkestras palangiškiams ir svečiams dovanoja nemokamus koncertus gamtos apsuptyje.

Kamerinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“ – dar vienas tradicinis, Palangą, Birutės parką bei Gintaro muziejų jau ne pirmą dešimtmetį garsinantis renginys.

Rugsėjį parkas pražysta naujomis spalvomis – čia rengiama šventė „Birutės parko diena“. Tai renginys, skirtas ramaus ir jaukaus poilsio gamtoje mėgėjams.

Paslaugos

Skulptūra „Laiminantis Kristus“

Centrinėje parko dalyje, didžiojo parterio (priešais Tiškevičių rūmus) pradžioje stovi Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Ji buvo grafo F. Tiškevičiaus užsakymu atvežta į Palangą iš Paryžiaus, tačiau 1948 m. miestas skulptūros neteko – ji sovietinės valdžios nurodymu buvo sunaikinta. Lietuvos atgimimo metais palangiškiai kreipėsi į skulptorių Stasį Žirgulį, kuris atkūrė ši skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas ir kai kurias per daugelį metų išsaugotas detales. Atstatyta skulptūra buvo pastatyta senojoje vietoje ir pašventinta 1993 m. birželio 14 d.

Mažasis parteris

Jo vietoje anksčiau buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėje išmūryta siena. Daržas nuolat keitė savo išvaizdą. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga.

Skulptūra „Šaulys“

Skulptūra pagal M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklai“ triptiką „Šaulys“ yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptorius – Steponas Šarapovas, architektas – Algis Knyva. Skulptūra stovi ant Jaunimo kalnelio. Tai ne pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame buvo laidojami žydų tautybės žmonės.

Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“

Tai vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai žinomų skulptūrų Lietuvoje. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Pastatyta 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus.

Skulptūra „Rebeka“

Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983–uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas). „Rebeka” restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. Šios skulptūros kopija pastatyta Vilkėnų dvare – skulptūros originalo ankstesnėje vietoje.

Rotonda

Rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada) pastatyta 1927 m. grafo Felikso Tiškevičiaus laikais čia beveik kasdien grodavo palangiškių ar į svečius atvykusių muzikantų orkestras. Po Antrojo pasaulinio karo šią tradiciją ne kartą buvo bandoma atgaivinti, tačiau ji sunyko neatgavusi ankstesnio populiarumo.

Atstatyta 1997 m. Dabar čia kiekvieną vasarą vyksta koncertai, kurie sutraukia nemažai poilsiautojų, kurorto gyventojų.

Tautos vado (Lietuvos respublikos prezidento) ąžuolas

1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Pavadinimas prigijo, ąžuoliukas prigijo. Dabar tai jau galingas medis. Anksčiau apie ąžuolą sutvarkytame trikampiame žemės plote smėlio fone puikavosi užrašas „Sveikiname tautos vadą“.

Paminklas karo metais nukankintų žydų atminimui įamžinti

Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako, palei kopas einančio Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalba parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas”. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje 1989-aisiais metais.

Mėlynosios vėliavos paplūdimys

Palangos Birutės parko paplūdimiui – Mėlynoji vėliava

Nuo 2004 m. kurortinio sezono pradžioje Palangos Birutės parko paplūdimiui suteikiama teisė išsikelti Mėlynąją vėliavą. Šią teisę bandoma išlaikyti kasmet.

Mėlynosios vėliavos programoje Palangos miesto savivaldybė pradėjo dalyvauti 2002 metais. Palangos Birutės parkas siekia, kad šio parko teritorijai priklausančiame Palangos pajūrio paplūdimio ruože nuolat plevėsuotų Mėlynoji vėliava.

Lietuvoje oficialus Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius yra Lietuvos žaliųjų judėjimas, įkurtas 1988 metais, turintis apie 600 narių visoje Lietuvoje.

Lietuva Mėlynosios vėliavos programoje dalyvauja nuo 2001 metų.

  • 2001 m. atlikta Mėlynosios vėliavos programos galimybių studija Neringos savivaldybei;
  • 2001 m. Nidos paplūdimys (Neringos savivaldybė) apdovanotas Mėlynosios vėliavos sertifikatu;
  • 2001 m. atlikta Mėlynosios vėliavos programos galimybių studija Molėtų rajono savivaldybei;
  • 2002 m. atlikta Mėlynosios vėliavos programos galimybių studija Palangos miesto savivaldybei;
  • 2002 m. ir 2003 m. Nidos paplūdimys apdovanotas mėlynąja vėliava;
  • 2003 m. Palangos Birutės parko paplūdimys (Palangos miesto savivaldybė)) apdovanotas Mėlynosios vėliavos sertifikatu.
  • 2004 m. kurortinio sezono pradžioje Palangos botanikos parko paplūdimiui suteikta teisė išsikelti Mėlynąją vėliavą.

Mėlynoji vėliava – tarptautinis aplinkosauginis apdovanojimas paplūdimiams ir prieplaukoms.

Mėlynosios vėliavos paplūdimiai ir prieplaukos turi atitikti eilę vandens kokybės, aplinkosauginio švietimo ir informavimo, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimų.

Mėlynoji vėliava suteikiama tik vienam vasaros sezonui.

Sezono metu Mėlynąją vėliavą apdovanotus paplūdimius tikrina Aplinkosauginio švietimo fondo ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai.

Pagrindiniai Mėlynosios vėliavos reikalavimai paplūdimiams:

  1. Švarus maudyklių vanduo (vanduo tiriamas du kartus per mėnesį sezono metu. Rezultatai pateikiami paplūdimio skelbimų lentose);
  2. Nevalytos nuotekos nepatenka į jūrą ar ežerą;
  3. Paplūdimys sezono metu valomas kasdien;
  4. Paplūdimyje draudžiama važinėtis automobiliais bei motociklais;
  5. Palapinės statomos tik specialiai tam skirtose vietose;
  6. Paplūdimyje esančios šiukšliadėžės sezono metu valomos kiekvieną dieną;
  7. Sezono metu paplūdimyje dirba kvalifikuoti gelbėtojai;
  8. Gelbėjimui numatytos sertifikuotos gelbėjimo priemonės;
  9. Paplūdimyje sezono metu dirba gydytojai arba tam numatytos pirmosios pagalbos priemonės;
  10. Paplūdimys pritaikytas žmonėms su negalia (spec. tualetai, telefonai, takeliai);
  11. Prie pagrindinių takų, vedančių į paplūdimį, stenduose skelbiamos elgesio paplūdimyje taisyklės, informacija apie gamtiškai jautrias zonas pakrantės teritorijoje;
  12. Savivaldybė, kuri dalyvauja programoje, vykdo aplinkosauginę veiklą, stengdamasi įtraukti į ją ir visuomenę;
  13. Vietinė savivalda skatina ekologiškai švarių transporto priemonių naudojimą ir kt.

Jūs taip pat galite prisidėti prie Mėlynosios vėliavos programos tęstinumo Palangoje:

  • Neterškite vandens maisto likučiais ir kitomis atliekomis;
  • Užgesintas nuorūkas bei degtukus meskite į šiukšliadėžes;
  • Nedaužykite stiklinės taros;
  • Šiukšles meskite į šiukšliadėžes;
  • Nestatykite palapinių neleistinose vietose;
  • Transporto priemones laikykite tik tam skirtose vietose;
  • Nestatykite transporto priemonių arti vandens;
  • Neplaukite transporto priemonių vandens telkiniuose;
  • Jei yra galimybė, susisiekimui naudokite dviračius;
  • Laužus kūrenkite tik tam numatytose vietose ir nepalikite jų be priežiūros;
  • Nevedžiokite šunų bei kitų naminių gyvūnų paplūdimyje;
  • Nežalokite augmenijos (krūmų, medžių, kitų augalų);
  • Neardykite kopų sutvirtinimų;
  • Išvykdami poilsiavietę palikite tvarkingą.

Informacija: www.pgm.lt

 

Mėlynosios vėliavos paplūdimiai Lietuvoje:

  • Nidos centrinis paplūdimys
  • Juodkrantės centrinis paplūdimys
  • Palangos Birutės parko paplūdimys

Gerbkite supančią aplinką!

  • Šiukšles meskite tik į šiukšliadėžes, rūšiuokite atliekas.
  • Nevedžiokite šunų ar kitų naminių gyvūnų paplūdimyje.
  • Nežalokite augmenijos ir neardykite kopų sutvirtinimo.
  • Laikykitės kitų informaciniame stende ar ženklais nurodytų taisyklių.

Būkite atsargūs prie vandens!

  • Lankydamiesi paplūdimyje, susipažinkite su saugaus elgesio taisyklėmis ir informaciniais ženklais.
  • Stebėkite paplūdimyje iškeltas vėliavas, įsitikinkite ar budi gelbėtojai: jū darbo metu virš gelbėjimo stoties iškeliama dvispalvė (raudona ir geltona) vėliava.
  • Klausykite gelbėtojų informacinių pranešimų ir nurodymų.
  • Iškeltas raudona vėliava reiškia, jog maudytis griežtai draudžiama!

Mėlynosios vėliavos koordinatoriai

Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja tarptautinė nevyriausybinė organizacija – Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation for Environmental Education – FEE).

Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ yra Aplinkosauginio švietimo fondo atstovas Lietuvoje ir koordinuoja Mėlynosios vėliavos programą Lietuvoje. Blue Flag

Informacija parengta iš lankstinuko, kuris išleistas finansavus Neringos ir Palangos m. savivaldybėms.