Birutės kalnas

Vaikščiodami po vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtinai aplankykite Birutės kalną. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusį, legendomis apipintą Birutės kalną, nuo kurio atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą.

Gamtos apsuptyje ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir mintimis persikelsite į gilią senovę – žmonės gyveno čia labai seniai, tai patvirtina faktas, kad kalne rasta I tūkstantmečio keramikos. Kuršių gyvenamosios vietos kompleksą dažniausiai sudarė pilis, viena ar kelios gyvenvietės ir alkvietė. Birutės kalne pilis ir alkas yra buvę dar X-XIII amžiais, kalno papėdėje buvo kaimelis. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje kalne pastatyta gynybinė siena, kuri tikriausiai kovų su kryžiuočiais metu buvo sudeginta.

Vėliau čia buvo įrengta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Ši šventvietė siejama su vaidilutės Birutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos, vardu. Ji, kaip pasakojama, čia gyveno, kūreno šventąją ugnį ir po mirties buvo čia palaidota.

1898 m. Birutės kalno viršūnėje pagal architekto K. Majerio projektą buvo pastatyta neogotikinio stiliaus koplyčia. 1976 m. koplyčia buvo papuošta vitražais, kurių autorius – dailininkas L. Pocius.

Paslaugos

Skulptūra „Tau, Birute“

Ją sukūrė skulptorė Konstancija Petrikaitė–Tiulienė. Pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje, Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas „Tau, Birute“. Skulptūrėlė 1,5 m. aukščio. 1992 m. vasario 11 d. ir 1998 m. skulptūrėlę buvo mėginama pavogti ir sunaikinti. Abu įvykiai baigėsi laimingai – skulptūrėlė buvo surasta ir grąžinta į ankstesnę vietą.

Birutės kalno koplyčia

Pastatyta 1869 m. pagal architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė. Pagonybės laikais ant šio kalno būta mūsų protėvių paleoastronominė observatorija, pagoniška žvejų ir žemdirbių šventykla.

Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius dailininkas Liudas Pocius. Kalno papėdėje ­- Lurdas.

Lurdas

Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus­ apie 1901-uosius metus (kai kuriuose leidiniuose nurodoma 1898 m. data). Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė Švč. Panelės Marijos skulptūra, tačiau neišliko. Tarpukario metais čia buvo atvežta nauja Švč. Panelės Marijos skulptūra. Pokario metais, sužinojus, kad ji gali būti sunaikinta, skulptūra atvežta į Palangos bažnyčią ir čia saugoma iki šiol. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Kurį laiką nišoje stovėjo ši skulptūra. Paskutiniais metais ji pakeista tradicine Švč. Panelės Marijos skulptūra, kuri padaryta pagal minėtą Palangos bažnyčioje saugomą iš Lurdo pokario metais atvežtą skulptūrą.

Žemaičių alkas

XIV a. Birutės kalno viršūnėje buvo įrengta astronominių stebėjimų vieta. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos (alkos) ir paleoastronominės observatorijos, kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV–XV a., liekanas.

1998 metais observatorija buvo atstatyta šiauriau Šventosios gyvenvietės. Čia buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai. Kiekvienas stulpas atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus.