• Naujienos

Apie Palangą

Palanga – Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas. Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes.

Sunku įsivaizduoti Palangą be Baltijos jūros. Jūra įtakojo jau neolito laikotarpio (IV – II tūkst. pr. Kr.) čia gyvenusių žmonių dvasinę ir materialinę kultūrą bei prekybinius ryšius su kitomis tautomis. Daug lietuvių liaudies legendų siejama su jūra. Iš kartos į kartą motulės prie lopšio pasakoja vaikams apie jūros deivės Jūratės meilę žvejui Kastyčiui, apie žvejo dukros Eglės ir žalčio Žilvino meilę, apie milžinus Naglį ir Neringą, apie romantišką vaidilutės Birutės meilę…

Palangos vardo kilmė taip pat susijusi su padavimais ir jūra. Pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės. Dažniausiai Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, pala, palas (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas) arba iš upėvardžių Palanga, Palangis, Alanga, Langa.

Į Baltijos pakrantę išsilaipindavo ne tik užjūrio pirkliai, bet ir užkariautojai. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas labiau primena legendinį pasakojimą apie danų karaliaus Valdemaro I-jo kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Tik 1253 m. Palanga paminėta Vokiečių ordino kronikose. Istorijos raidoje užkariautojų buvo nemažai. Šių žemių gviešėsi vikingai, normanai, o XIII – XIV a. ne kartą šias žemes niokojo kryžiuočiai. Tik po Žalgirio mūšio (1410 m.) sudaryta Melno taikos sutartis (1422m.) nutraukė šio ordino invaziją į Lietuvą, o 1435 12 31 Bresto taikos sutartimi Palanga atitenka Lietuvai.

XIII – XVIII a. gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą, prekiavo su Baltijos pakrantės miestais. Dažnai apsilankantys pirkliai savo prekes mainė į gintarą, medų, kailius. XVII a. rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, kad Palangos ir Šventosios uostai sudarė konkurenciją Rygos, Liepojos ir kitiems uostams, nes prekės buvo parduodamos pigiau. Pasakojama, kad Rygos ir Liepojos uostų savininkų prašymu 1701 m. švedų laivynas sunaikino Palangos ir Šventosios uostus.

Po trečiojo Žečpospolitos padalinimo 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Palanga priklausė Vilniaus gubernijai, kuri 1843 m. buvo pervardinta į Kauno guberniją. Nuo 1819 m. Palanga priklauso Kuršo gubernijai. 1824 m. caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangą. Grafų Tiškevičių indėlis į miestelio vystymą buvo akivaizdus. Buvo įkurtas parkas, pastatyti nauji dvaro rūmai, įrengtas uostas, pastatytas plytų fabrikas, įkurtas kurortas su gydyklomis, pastatyta nauja bažnyčia.

Po 1863 m. sukilimo prieš carizmą, Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis (1964-1904). Tuo metu per Palangą ėjo knygnešių keliai. Lietuviškos knygos buvo vežamos iš Karaliaučiaus krašto spaustuvių . Taip lietuviai slapta mokė savo vaikus rašyti ir skaityti gimtąja kalba.

Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, Lietuva tapo nepriklausoma valstybe (1918 02 16). Ginčas dėl Palangos ir Šventosios teritorijų tuo metu vyko tarp Lietuvos ir Latvijos. Tik 1921 03 21 šios teritorijos buvo perduotos Lietuvai.

Istorijos audros kaip jūros bangos neaplenkė Baltijos pakrantės – tai 1940m. sovietų, 1941 vokiečių okupacijos. Praūžus karo audroms, 1945 m. sausio mėn. pabaigoje sovietų kariuomenei užėmus Lietuvą, įsigalėjo sovietinė valdžia.

Po karo buvo nacionalizuojamos privačios vilos, vasarnamiai ir jų vietoje steigiamos sanatorijos, poilsio namai. 1952 m. Palangai suteikus Respublikinio pavaldumo miesto teises, buvo sudaryti kurorto išplanavimo projektai. Kurorto poilsio ir gydymo bazės pritaikomos darbui ištisus metus. Miestas, išsaugojęs senas kurortines tradicijas nuo XIX a., tapo vienu populiariausių Baltijos pajūryje.

1991 m. Palangos kurortas atveria naują istorijos puslapį. Palangoje vyksta nacionalizuotų pastatų ir žemių grąžinimas jų teisėtiems savininkams, privatizuojami poilsio namai ir viešbučiai. Statomos naujos, modernios privačios vilos, gerinama kurorto infrastruktūra. Stengiamasi poilsiautojams ir besigydantiesiems suteikti kuo daugiau papildomų paslaugų.